Marcinkevičius
Gimimo vieta | Šakiai |
Gyvenamoji vieta | Vilnius |
Aukštoji mokykla | Vilniaus inžinerinis statybos institutas |
Šeima | Vedęs, turi tris sūnus |
Dešinioji ranka | Andrius Stonkus |
Politika ir visuomeninė veikla | Lietuvos viešajame gyvenime visiškai nedalyvauja. |
PRAEITYJE vienas įtakingiausių vadinamojo VP dešimtuko narių Mindaugas Marcinkevičius dabar daug energijos skiria Vilniaus panoramai keisti – netrukus bus švenčiamos įkurtuvės jo kontroliuojamo fondo „Lords LB Asset Management“ pastatytame dangoraižyje „Artery“. Pastatą projektavo Danielis Libeskindas, vienas garsiausių šių dienų pasaulio architektų. „Lords LB Asset Management“ ėmėsi ir kitų dėmesį traukiančių projektų – intensyviai tvarkomas buvęs Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas, prieš keletą metų atgaivintas prekybos centras GO9, įkurtas senuosiuose Vilniaus miesto savivaldybės rūmuose, bendrovė įsigijo Centrinio pašto pastatą, jame įsikūrė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.. 2022 M. pradžioje M. Marcinkevičius pardavė visas su „Vilniaus prekybos“ grupe susijusių įmonių akcijas Kipre registruotai bendrovei „Bertona Holdings Limited“, kurią valdo pagrindinis šios grupės akcininkas Nerijus Numa. Taip M. Marcinkevičius ir „Vilniaus prekyba“ taikiai susitarė dėl 81 mln. eurų žalos. Visa tai žymėjo kelerius metus trukusio karo tarp dviejų buvusio „Vilniaus prekybos“ dešimtuko grupių, iš kurių vienos neoficialiu lyderiu buvo laikomas būtent M. Marcinkevičius, o taikiniu – N. Numa, pabaigą. M. Marcinkevičius buvo sulaukęs daugiau nei 10 ieškinių, kurių suma siekė 300 mln. eurų. M. Marcinkevičius yra vienas Baltarusijoje veikiančios bendrovės „Mart Inn Food“, valdančios prekybos tinklą „Марцін“, akcininkų, tarp kurių yra ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis. Beje, „Марцін“ pavadinimas – Marcinkevičiaus pavardės trumpinys. Lietuviai yra pareiškę, kad norėtų šį verslą parduoti ir pasitraukti iš Baltarusijos, tačiau pirkėjo paieškos rezultatų neduoda ir prekybos verslas nedraugiško Lietuvai režimo valdomoje valstybėje tęsiamas. 2022 M. pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė M. Marcinkevičiaus saviraiškos laisvę teismams jį įpareigojus paneigti viešą teiginį apie buvusį verslo partnerį N. Numą. EŽTT atmetė prašymą dėl 100 tūkst. eurų neturtinės žalos, bet įpareigojo M. Marcinkevičiui atlyginti 15 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. |
2023 | 25230mln. € |
2022 | 17245mln. € |
2021 | 15240mln. € |
2020 | 14240mln. € |
2019 | 10200mln. € |
2018 | 8220mln. € |
2017 | 7230mln. € |